Sneaker‘ių istorija

Kažkada populiariai vadinti tiesiog „adidas‘ais“. Šiandien kedus dar yra vadinama sneakers‘ais, o ju karštus gerbejus – sneakerhead‘ais. Kalba eina žinoma apie sportinius batus, kurie iš aikšteliu ir sporto saliu išejo i gatves, tuo pačiu tapdami batais kasdienai. Ruoškites keliauti i praeiti ir išgirsti tai, kaip viskas prasidejo ir kas leme toki didžiuli sportiniu batu populiarejimą.

Viskas prasidėjo nuo pado

Sportbačių istorija yra glaudžiai susijusi su pirmojo guminio pado sukūrimo laikotarpiu. Šio išradimo iniciatoriumi buvo Wait Webster, kuris pirmasis užpatentavo tokios rūšies batų padą jau 1832 metais. Tai buvo didžiulis lūžis batų pramonės istorijoje. Kitas, itin svarbus įvykis buvo Joseph‘o William‘o Foster‘io įmonės įkūrimas. Duris jį atvėrė 1890 metais Buoltone, Anglijoje. Verta prisiminti, kad šis verslas buvo Reebok prekės ženklo pradžia.

Posūkis avalynes rinkoje

Guminis padas tapo tokia revoliucija batų rinkoje, kad greitai ši tendencija pasiekė Jungtines Amerikos Valstijas, kur 1892 metais keletas nedidelių avalynės gamyklų susijungė ir atidarė įmonę U.S. Rubber Company. Įdomu yra tai, kad už to meto batų padų vulkanizaciją buvo atsakinga įmonė priklausiusi Charles Goodyear‘ui, kurią dabar drąsiai galima vadinti pasauline padangų pramonės magnate.

Kedų premjera

Kompanija iš pradžių vadinosi Peds, o po kelių metų veiklos buvo nuspręsta pakeisti pavadinimą į Keds ir būtent po šiuo pavadinimu prekės ženklas dirba iki šiol. Oficialia sneaker‘ių premjeros data yra laikomi 1917 metai, nes tuo metu batai su guminiu padu Jungtinėse Valstijose buvo pradėti vadinti „sneakers“. Šitas terminas yra kilęs iš anglų kalbos žodžio „sneak“, reiškiančio „sėlinti“, nes guminis padas suteikdavo galimybę judėti itin tyliai.


Guminio pado sėkmė

Kedai pradėjo populiarėti visame pasaulyje, jų gamintojams atnešdami neregėtą pelną, todėl rinka plėtėsi itin greitai ir augo konkurencija. 1917 metais dienos šviesą išvydo Marquis‘o Converse projektas – pirmi inkariukai skirti krepšinio aikštelei – Converse All-Stars. Ši idėja sulaukė ypatingos šlovės, kada batelius pradėjo pasirašinėti Charles‘as „Chucka“ Taylor‘as – populiarus to meto krepšininkas. Conversai tapo kultiniu modeliu ir iki šios dienos išlieka vieni populiariausiu pasaulyje sportbačių.


Pasiekimai ir skilimai

Tuo metu kai Jungtinese Valstijose batai su guminiu padu pradejo ju gamintojams nešti šlovę ir pinigus, Europoje vyko intensyvios permainos. Antrame dešimtmetyje broliai Adolf‘as ir Rudolf‘as Dassler‘iai ikure batu fabriką pavadinimu Gebrüder Dassler Schuhfabrik. Taip gime prekes ženklas adidas. Kaip idomybę galime atskleisti, kad legendines trys adidas kedu juosteles, kurios yra globaliai atpažistamos, nebuvo dizaineriu fantazijos vaisius, bet tiesiog konstrukcinis sprendimas, užtikrinantis batviršio tvirtumą. Broliams puikia sekesi pletoti verslą, kol 1948 metais del kilusio konflikto Rudolf‘as nusprende palikti šeimos verslą ir sukurti nuosavą projektą. Taip gime Rudo imone, kurią šiandien visi pasaulyje atpažista kaip Puma.

Nike inovacijos

Nemažą reikšmę sneaker‘ių istorijoje turėjo Bill‘o Bowerman‘o asmenybė, kuris iš pradžių su savo draugu Phil‘i Knight‘u užsiėmė sportinių batų importu, kartu įkūrę įmonę Blue Ribbon Sports. Vėliau Bowerman‘as pats pradėjo projektuoti batų dizainą. Prie jo didžiausių išradimų galima priskirti vaflių keptuvės rašto padą, kurio idėją gimė kai Bowerman‘as įdėjo gumą į savo žmonos vaflių keptuvę. Tokiu būdu atsirado bato padas, kuris pirmą kartą buvo įgyvendintas Otis‘o Davis‘o – olimpinio aukso nugalėtojo Romos Olimpinėse žaidynėse – bėgimo bateliuose. 1971 metais Blue Ribbon Sports sukūrė pirmus batus su „slide“, taip vadinamuoju swoosh, dabar atpažįstamu kaip vienas iš Nike avalynės modelių.


XX amžiaus 8 dešimtmetis

Aštuoniasdešimtaisiais didžiausią reikšmę Nike prekės ženklui turėjo bendradarbiavimas su žymiu NBA sportininku Micheal‘iu Jordan‘u, ko rezultate buvo sukurta pirma avalynės serija krepšinius – Air Jordan. Batai susilaukė milžiniškos sėkmės, ir, nepaisant to, kad Micheal‘is Jordon‘as jau nepasirodo žaidimo aikštelėje, koncernas iš Oregono tęsia šių batelių gamybą, kiekvienais metais išleisdamas naujus modelius, kurie užkariauja tūkstančių sneakerhead‘ų širdžių visame pasaulyje.

Nuo guminio pado iki neįprasto dizaino

Guminis padas buvo puikiu išradimu, kuris suteikė idealias sąlygas avalynės pramonei vystytis, vis dėl to atėjo laikas kai konkurencija rinkoje tapo tokia didžiulė, kad sneaker‘ių gamintojai turėjo surasti naujus būdus ir ieškoti šiuolaikinių sprendimų norint išsiskirti iš kitų prekės ženklų ir pritraukti pirkėjus. Todėl, pavyzdžiui, Nike sukūrė kedus su Air Max sistema, t.y. su specialia oro pagalve, užtikrinančia aukštą amortizacijos lygį.

Naujausios technologijos batuose

Puma išleido modelį Disc, kuris palengvino bato prisitaikymą prie pėdos, liežuvėlio vietoje įmontuojant besisukantį diską. Reebok išvystė technologiją Pump, kuri leido pripūsti bato liežuvėlį ir taip suteikti kulkšniai augiau stabilumo. Tokių technologijų pasirodo vis daugiau. O viskas prasidėjo nuo guminio pado...


[script]var $animation_elements = jQuery('.animacja');var $window = jQuery(window);function sprawdz_widok() { var window_height = $window.height(); var window_top_position = $window.scrollTop(); var window_bottom_position = (window_top_position + window_height); $.each($animation_elements, function() { var $element = jQuery(this); var element_height = $element.outerHeight(); var element_top_position = $element.offset().top; var element_bottom_position = (element_top_position + element_height); if ((element_bottom_position >= window_top_position) && (element_top_position <= window_bottom_position)) { $element.addClass('widok'); } else { $element.removeClass('widok'); } });}$window.on('scroll resize', sprawdz_widok);$window.trigger('scroll');[/script]

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Sutinku
×
[script]$(document).ready(function() { /* MP - Bug ENPSUP-12079 */ $('#js-header').mouseenter(function() { $('.zoomContainer').css('z-index', '0'); }); $('#js-header').mouseleave(function() { $('.zoomContainer').css('z-index', '100'); });});$(document).ready(function() { $('#cart_flow_address_step_loyaltyScheme_loyaltyClubJoin').change(function(){if($(this).is(':checked')) {$('#cart_flow_address_step_loyaltyScheme_consentForm_consent_1704_0').attr('required', '');} else {$('#cart_flow_address_step_loyaltyScheme_consentForm_consent_1704_0').removeAttr('required');}});});[/script]